Lobių skrynutė

Kviečiame pasidalinti savo nuomone, įspūdžiais apie mūsų dirbtuves, jų veiklas bei gaminius, taip pat lauksime ir pasiūlymų.

All comments and suggestions for Atelier of Treasures are welcome here! Feel free to leave a comment 🙂

Įkelkite savo atsiliepimą
1
2
3
4
5
Patvirtinti
     
Atšaukti

Palikti atsiliepimą

Vidutinis reitingas:  
 Atsiliepimų: 4
Evelina

Daugiau nei metus laiko ieškojau, kas galėtų sumeistrauti knygų namelį (little free library), ir, kai jau buvau beveik praradusi viltį po visų neigiamų atsakymų, atsitiktinai radau "Lobių dirbtuvių" puslapį. Parašiau laišką ir gavau teigiamą atsakymą - knygų namelis bus! Detalizuodama, kokio jo noriu, parašiau tik apytikslius išmatavimus, jokios aiškios stiliaus idėjos neturėjau, todėl nekantravau, kaip viskas išeis. Kai atidariau nuotraukas... išsižiojau. Tai buvo ne dėžė knygoms, o MENO KŪRINYS! Spalvinga, kruopščiai padaryta, visiškai nauja... Nė kiek neperdedant - visiškai pranokusi mano lūkesčius. Vertėjo tuos metus laukti 🙂 Taipogi labai šaunu, kad pavyko sutarti ir atvežimą bei pastatymą, žodžiu, viską nuo pradžių iki galo.Vytautė, Sigitas, Lukas ir Ainhoa - šilti, darbštūs bei nuostabūs žmonės.Drąsiai rekomenduoju!

Jūratė

Laisvė gyventiGyvenimas moko gyventi, o žmonės moko keistis. Taip nutiko – kažkas viduje pasikeitė, kuomet, prieš dvejus metus vasarą, dalyvavau meno terapijos stovykloje su proto negalią turinčiais žmonėmis. Kaip pastebėjo Jean Vanier, „bet koks silpnumas gąsdina“, todėl sutikę už save daug silpnesnį, negalios ištiktą žmogų, atsitraukiame, bijome pažvelgti tikrovei į akis ir priimti tai, kaip yra. Ne vienas su pasibjaurėjimu praeina pro benamį ir skuba į parduotuvę. Ne vienas pratrūksta, netekęs kantrybės, kuomet senolis negirdi ir nesupranta, kas sakoma. Ne vienas aprėkia vaiką, kuris negali įvertinti savo elgesio padarinius ir vėliau išgyvena kaltę tėvams. Ne vienas iškeikiame apgirtusį žmogų, kuris sunkiai serga. Ir daugybę kartų skubame link savųjų poreikių, užrištomis akimis prabėgdami pro kenčiantįjį dvasios liga. Jean Vanier akimis, „kiekvienas žmogus – šventa istorija“, o tokiu požiūriu remiasi nedaugelis – visi, kurie neturi vidinės stiprybės yra laikomi silpnavaliais, pašalpų gavėjais, niekam tikusiais ir t. t... Nors, pažiūrėjus iš arčiau, patys esame silpni priimti kitą, kaip to paties kraujo brolį ir sesę, nes Aš ir Tu – esame vieno kraujo. Būtent šis suvokimas ir pakeitė požiūrį ne tik į negalią, bet ir į gyvenimą apskritai.Savanoriavimas neįgaliųjų bendruomenėje išmokė vienintelio esminio dalyko – būti savimi. Ir nors sunku išlikti tuo „savimi“, ši patirtis suteikia jėgų siekti savitumo. Kuomet bendrauji su bendruomenės proto negalią turinčiais žmonėmis, imi suvokti, kokia iš tiesų yra paprasta mūsų prigimtis, ir kaip mes nutolome nuo to paprastumo, kuris visu savo grožiu atsispindėjo Šv. Pranciškaus asmenyje. Jis – Dievo kvailelis, išjuokiamas, niekam nereikalingas. Tačiau jis turi vieną savybę, kuri išlaisvina jį iš visuomenės iškreiptų normų. Jis turi džiaugsmo gyventi – gyventi pilnu kvėpavimu, išmesti visus daiktus, proto šiukšles ir tapti laisvu Žemės ir Dievo vaiku. Šv. Pranciškus – simbolis paprastumui ir nuolankumui. Jis moko mylėti, išlaisvinant protą ir širdį nuo beprotystės vaikytis tuščių dalykų. Taip išmokė suprasti, jog gyvenimas suteikė tiek dovanų, jog net keista ir nelogiška gyventi, skundžiantis smulkmenomis. Ši laisvė ateina tik tuomet, kai tampi sąžiningas sau pačiam – pripažįsti savo silpnybes ir neieškai kaltės kituose. Nors, pasak Th. Mertono, „neviltis yra didžiausia savimeilė“. Tai prieštarauja įsitikinimui, jog turime rūpintis nusivylusiaisiais, tačiau aiškiai parodo, jog ne rūpintis yra svarbiausia, o parodyti nusivylusiajam, jog jis nėra vienas, bet nuo jo paties priklauso, ar nori keistis. Niekas negali primesti pokyčio, bet galima jį uždegti savo rūpesčiu.Pažvelgus į visuomenės veidą, akivaizdu, jog jis turi daugybę kaukių, kurias nuolat keičiame pagal tam tikras situacijas, žmones, patirtis, baimes, lūkesčius... Visos šios kaukės neleidžia atsiskleisti tikrajai prigimčiai, ir tų kaukių esama ir pačiose religinėse bendruomenėse, už gražių durų. Naivu manyti, jog tapsime autentiški, tačiau mokydamiesi iš silpnesnių už save, galime pranokti savo lūkesčius. Negalia – tai galimybė keistis ir keisti pasaulį savo pokyčiu. Tai – dovana tiems, kurie apakę nuo „grožio“ kulto. Ir tie, kurie šią dovaną išvysta, tampa atidesni savo paties silpnumui. Juk visi esame silpni, ir visiems reikia kitų pagalbos. Kad ir kokia kančia slėgtų kūną ir širdį, svarbiausia – sau pripažinti, jog tai kelias į platesnį kelią. Ir nereikia paisyti tų, kurie juokiasi iš tavo kitoniškumo. Kuo labiau esi kitoniškas savo paprastume, tuo labiau atpažįsti tikrąsias vertybes ir esmę.

Indre

Vieną dieną savanoriavau Lobių Dirbtuvėse ir tikrai dar noriu pakartoti. Žmonės, kurie ten dirba, yra pilni pozityvumo ir geros energijos. Buvo įdomu ir smagu su jais pabendrauti, kartu padirbti su medžiu. Visiems rekomenduoju prisidėti prie Lobių Dirbtuvių gyvavimo.

Ingrida

Šiuo metu turiu savo mokytoją ir studijuoju valandinę astrologiją. Vasarą pas astrologą užsisakiau paslaugą iš vienos pusės dėl rūpėjusio klausimo, iš kitos pusės dėl profesinio intereso. Paslaugai atlikti reikia nubraižyti gimimo brėžinį, tam reikalinga žinoti tikslią savo gimimo datą (metai, mėnuo, diena, valanda, minutės, gimimo miestas). Astrologas turėjo atlikti rektifikaciją (datos patikslinimą, kadangi tuometiniai gydytojai netiksliai fiksuodavo gimimo laikus). Tam atlikti jis surašė stulpelį datų, kurios tiesiogiai susijusios su mano duotu gimimo laiku, ir, paprašė surašyti asmeniškai svarbesnius gyvenimo įvykius, kurie vyko tuo metu, galimai su kelių dienų paklaida, kadangi mano duotas laikas nebuvo tikslus dėl minėtos priežasties. Perkrausčiau savo virtualius ir popierinius foto albumus, failus, laiškus, ieškodama, ką veikiau tuo metu. Iš tiesų labai įdomu sudėti į eilę tuos kertinius dalykus, kurie vienaip ar kitaip pakreipė mano gyvenimą. Tai buvo galimybė iš toliau pasižiūrėti į jį, ir, dar kartą įsitikinti, kad gyvenimas nėra padrika krūva atsitiktinumų, kurie neturi nieko bendra tarpusavyje. Viskame yra naratyvas arba vedimas, jeigu tik gebame jungti bei matyti savo pasirinkimų priežastis ir pasekmes, iš kurių ir susidaro ta gyvenimo linija.

Iš astrologo pateiktų 8 datų 2 iš jų buvo susijusios su „Lobių dirbtuvėmis“, tad pasidalinsiu jomis (:

Pirmoji data (2014 xx xx d.) stovykla „Lobių dirbtuvėse“. Pirmą kartą gyvenime mišių metu skaičiau skaitinį po klevu. Kitam atrodytų trupiniai nuo pyrago, bet žmogui, kuriam minties švarumas ir sąžiningumas yra labai svarbu, nemažas sukrėtimas. Juo labiau, jog tuo metu ir dar prieš tai keli metai buvo prasmės, tiesos, Lietuvoje vyraujančios religijos atstovų išreikštų nuomonių apie astrologiją konflikto sprendimo metas. Kuomet tyrinėjau po kaulelį, kodėl taip vyksta, nes astrologija domėjausi nuo vaikystės ir nieko blogo tame nemačiau, aplinkiniai taip pat nematė, kol nenusidūriau su tais, kurie sakė kitaip. O štai tada stoviu ir skaitau knygą, kuria, pasak religijos atstovų, jie remiasi nuteisdami astrologiją, tie patys, kurie deda stigmą man dėl mano intereso, ir skelbiu, ką skaitinys skelbė tą dieną.
Kaip Einšteinas sakė:“ Pasmerkimas be tyrinėjimo yra aukščiausio lygio ignoravimas.“ Ir tai tvirtinasi su kaupu.
Antroji data (2015 xx xx d.) vėlgi kuomet savanoriaudama žmonių, turinčių proto negalią, stovykloje, „Lobių dirbtuvėse“ susipažinau su vienu tiesaeigiu žmogumi. Šis labai paprastai ir natūraliai pasakė stebuklingą žodį:“ Bet, Ingrida, tau reikia praktikuotis.“ Pagaliau Ingrida išgirdo ir dabar praktikuojasi studijuodama tą, ką ir turi šiuo metu studijuoti.
Šie du dideli kadrai, iškirpti iš gyvenimo susuktos juostos, žymi sąmonės blyksnius, kuomet supratau praeito kelio reikšmę, nušvitusias išvadas. Vienu atveju tereikėjo stovėti lauke po klevu su knyga prieš mažą pulkelį maldininkų ir skaityti, kitu - sutikti žmogų, kurio pasakytas žodis užbaigtų dėlionę. Tatai dažnai didžiausi nušvitimai nutinka tiesiog po klevu, visai čia pat šalia, tik tie maži blyksniai nėra sudedami į eilę be progos, kad būtų pagarbiai užtvirtinti ir su meile bei nuolankumu suvoktas jų svoris. Mano šie du blyksniai įvyko „Lobių dirbtuvėse“, tad ačiū joms už draugystę, davusią vaisių : )